pūrvietė

pū́rvietė sf. (1) Žg žr. pūravietė: Žemės nedaug turėjo – tris pū́rvietes Sk. Tris pū́rvietes kviečių arkliai numynė Škn. Kitam duodavo pū́rvietę, kitas įnamiaudavo (apie tėvų išlaikymą) Grz.